- sukrutėjimas
- sukrutė́jimas sm. (1) → sukrutėti: 1. Pirmąjį metą pridurti augymei mietelį arba baslelį, idant jos vėjas arba kitas sukrutėjimas iš vietos neištrauktų S.Dauk. 2. prk. Sukruto lužiečiai, ir to sukrutėjimo vaisiu buvo 1728 m. atspaustas visas šventraštis rš. \ krutėjimas; pakrutėjimas; sukrutėjimas; užkrutėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.